ABC informacija

Išstūmiau laivą į marias,
Lanku išsprogo būrė,
Ištryško saulė ant vandes,
Jaučiu palaimos būvį.
   Skrendu lyg paukštis virš bangų,
   Perlų kruša bičiuoja veidą,
   Širdis dainuoja pakiliai,
   Pasklido džiaugsmas -kokia laimė.
Kas atsitiko aplinkoj,
Trauka pranyko nežinioj,
Jau kylam, kylam vis aukštyn,
Bandykit jūs- patyrsit šitą vaizdą.
   Gražuolis miestas platumoj,
   Laisvų žmonių kūryba,
   Gyvena, dirba kaip arkliai,
   Prisimena, kad spiovė į Tėvynę.
Parazituoja protas gobšume,
Paminta sąžinė, dorovė ir tiesa,
Valdžia savivaliauja be ribų,
Artėja laikas skaistykloj jos darbų.
   Senai reikėjo gėdos stulpą pastatyt,
   Ir atgailos visuomenės prašyt,
   Mutantus, šizofrenikus,girtuoklius,narkomanus,
   Žaizdre  žarijomis  maitint,
   Ir į dorovės kelią sugražint.

Jau dabar Gingričius lenkia savo varžovą  Romney  daugeliais aspektais. Gingričiaus rinkiminė programa  pasakyta  21 d. lapkričio  mėn. 2011 metais,” Arbatos partijoj”,atsidarykite jo tinklapį.
     P  R O G R A M A
 ( taip komentavo ją V.Volskis ) Gingričius lenkia Romnį penkiolikoje punktų. Tai eilinis Romni varžovas. Visi taip ir galvoja, kad kova įsitvirtins tarp dvėjų kandidatų. Todėl šiandien mėgstama tema yra apie Gingričių. Ją labai karštai aptarinėja visi TV  kanalai, radijas, spauda, bet kažkodėl tai visai nesvarstoma jo programa. Aš įsitikinęs ,kad Gingričiaus populiarumas yra dėka pateiktos programos “Arbatos” partijoj. Aiški ir konservati programa, ką jis ketina daryti. Tuo metu kai Romni atsikerta tik pabiriais žodžiais. Gingričius savo programoj išskyrė tris dalis. Panagrinėkime visas išeilės.
1.  -   Pradėsime nuo sacialinio aprūpinimo ( social securiti ).  Gingričius siūlo pakeisti dabartinę sistemą į persanalines investicines sąskaitas be to visiškai laisvanorišku pagrindu. Jeigu dabar, pagal įstatymą, vykdo privalomus atskaitimus iš darbiniko atlyginimo  7,62% ir tiek pat jam prideda jo darbdavys, tai bendra suma gaunasi  15,2 % . Gingričius siūlo pakeisti- o būtent, kad minėta suma būtu jo personalioj - investicinėj sąskaitoj. Išmokos iš “ stupnių “  toj sąskaitoj bus naudojami pensijai, kuri sukaupta proporcionaliai įneštom dalim. Kitais žodžiais sakant, jeigu žmogus įneša  40%  kiek jam priklauso, tai valstybė jam prideda dar  60 %  ir taip toliau. Esmėj atrodo įnašų  kiekis  lyg ir nesikeičia, bet dabar akcentuojama tai , kad pinigai iš valstybės sektoiaus pereina į privatų sektorių. Valstybiniam sektoriuje šitie pingaiguli  “tule”, jie saugomi ir naudojami  jau esamiems  pensininkams kaip išmokos.  O įnašai į ten ateina iš jaunų darbininkų, kuriems pensija nusimato tik ateity. Gingričius siūlo, kad tuos pinigus darbininkai patys atidėtu į savo taupomą sąskaitą ir investicijos augtu individualių žmonių sąskaitoj. Specialistų paskaičiavimai rodo, kad iš ilgalaikių invisticijų  standartinių pajamų , dėl vidutinės vedusios poro, -vidutinių pajamų , vidutinės jų darbo veiklo – išeinant į pesiją jie turės sukaupę  nemažiau 1 – vieno  milijono dolerių.  Ojeigu šeimoj dirba tik vienas iš santuokinių , tarkime motina nedirba, tai sąskaitoj bus nemažiau  0,5 – pusė  milijono dolerių. Tokius skaičiavimus atliko ekonomistai. Tokios santaupos aprūpins įvairiausių socialinių grupių pensiją. Čia labai svarbu tas , kad pinigai priklauso personaliai indėlininkui. Jeigu jis neišnaudos visų, gali padaryti testamentinį palikimą. Tuo tarpu dabar, pagal socialiojo aprūpinimo sistemą gauna tik našlė ir tai nepilną sumą. Gingričius siūlo šitą sistemą pradžioj tik jauniems darbininkams. Su laiku, kai sistema bus įvaldyta ir patraukliai  suprantama , ją  išplės į visas pensijas, kur naudojama sacialiniam aprūpinimui. 
Tai bus stambiausias valstybinių išlaidų mažinimas istorijoj. Svarbu pabrėžti, kad pagal Gingričiaus pasiūlimą, ši sistema bus absaliučiai laisvanoriška. Nenori dalyvauti naujoj sistemoj, pasilik senam esamam variante. Todėl pensija garantuota. Gingričius paėmė šį savo pasiūlimą ne iš lubų. Tam buvo precedentas, 1981 metais , kruvinas Pinačeta, pakvėtė grupė technokratų iš Čikagos universiteto ir pasiūlė jiems reformuoti  Čilės pensijinio aprūpinimo  sistemą.  Nes prieš tai ten veikė tokia pat sistema kaip dabar Amerikoj ( pinigus kaupia valdžia).  Atvykę specialistai atsiūsti Fremeno  sukūrė sistemą su personalinėm sąskaitom.  Įdėja turėjo neįtikėtiną pasisekimą.  Per pusantrų metų visi  Čilės gyventojai perėjo į naują sistemą. Ir štai jau 30 – trisdešimt metų ji veikia Čilėj. Jie moka du kartus mažiau , nei senoj  sistemoj, o gauna beveik du kartus daugiau pajamų.  Prie to jų investicinės sąntaupos  užtikrina galingą ekonominį bumą Čilėj. Valstybė Čilėj garantuoja prieš tai buvusį lygį- sakykime krizės atveju. Per 30 -metų laikotarpį nieko panašaus neatsitiko ir valstybei neteko įrodinėti savo įsipareigojimo.  Kitas pavizdys – Teksasa taip pat 1981 metais municipalinė savivaldybė Golveston miesto turėjo toki pat  analoginį planą. Jų darbuotojams buvo pasiūlita alternatyva, pereiti į naują individualių sąskaitų sistemą. Visi darbuotojai perėjo į naują sistemą -dabar jie įdeda mažiau o gauna kur kas daugiau. Ir taip pat kaip ir Čilėj ši sistema jau  30 – metų dirba efektyviai.  Analoginė sistema pas mus naudojama federalinėms darbams ( .f c. planas..    )  ir irgi  egzistuoja beveik trisdešimt metų. Joje dalyvauja visi mūsų kongreso nariai. Tai rodo kiek ji efektyvi, nes kongresmenai neleistų save apiplėšti.  Du kongresmėnai paskaičiavo ir atėjo prie sekančios išvados. Vien tik tokios personalinės sąskaitos
sugebės pilnai likviduoti socialiojo aprūpinimo deficitą, be  sumažinimo pensijinių  išmokų dydžio ir be mokesčių pakėlimo. Šiandie Amerikos deficitas siekia  15 – penkiolika trilijonų dolerių .  Vyriausias  statistas reziumavo, kad ši sistema tiek akivaizdi, kad su laiku visi be išimties pas mus  pereis į naują sistemą.  Kaip žinia  Gingričiaus pasiūlimas į šiandieninius pensininkus arba  artėjančius į pensijinį amžių ši sistema neplatinama. Jiems nebus jokių pakeitimų, nebent jie patys panorės.
Ir štai dar vienas privalumas  Gingričiaus siūlomoj  sistemoj.  Žinomas ekonomistas  Harvardo profesorius  (Marton Helsten   ) paskaičiavo, kad  100 % personalinų sąskaitų pereinančius į asmeninę sąskaitą sugebės per pus sumažinti koncentraciją  amerikiečių turto ,tai yra sumažės žmonių socialinė neligybė. Tai pagrindinis ginklas  liberalų rankose. Ir žinoma milžiniško  kapitalo įplaukos į ekonomiką. Dabar tie pinigai laikomi pensijų išmokėjimui. O naujoj sistemoj jie įsilies į šalies ekonomiką.  Tai tiek kas liečia socialinį aprūpinimą.
2  – antras Gingričiaus pasiūlimas.  Perduoti visas socialias programas , socialios apsaugos valstyjom, kaip  “block grant “. Pagal pavizdį ,nepaprastai efektinga  ” welfare “sistemoj, kuri buvo priimta 1996 metais  ir pramušta ji buvo Gingričiaus, kuris tuomet buvo visagaliu spikeriu. B. Klintonas iš trečio užėjimo, du kartus jis vėtavo ją,  bet kai jam artimiausi patarėjai pasakė, kad nematyt jam perrinkimų , jeigu jis nepasirašys šito istorinio projekto. Jis grieždamas dantimis pasirašė. Taip projektas tapo įstatymu. O dabar B. Klintonas ,ant kiekvieno kampo, priskiria sau nuopelnus šito įstatymo. Reformoj  “walfare ” kurioj siūlo Gingričius – visi pinigai perduodami valstijoms su sąlyga – privalomas visų jo sveikų  gavėjų įdarbinimas. O anksčiau veikė kryžmino finansavimo sistema.  Valstybės federalinė valdžia išduodavo kiekvienai valstijai tuo daugiau pinigų, kuo daugiau ji juos įsisavindavo, socialioje apsaugos programoje. Išlaidaujant kaip galima daugiau. Raktas Gingričiaus reformoj yra tame, kad  ” block grant ” būtu baigtiniai. Pacituosiu – suma skirta valstijai nepriklausomai nuo jos išsivystimo lygio. Jeigu išlaidos didesnės nei tas lygis , kurį suteikė valstybė, reiškia valstija pati turi išieškoti papildomų pajamų. O jeigu valstija sutaupo, tai santaupos lieka jai. Taip sudaromos sąlygos rantabiliam planavimui valstijoj. Dėka šitos reformos gavėjų skaičius , norinčių gauti pagalbos , sumažėjo dvėm trečdaliais. Negirdėta rezultatų sekmė, o kai kuriu  valstijių buvo  dar didesnis.
Paimkime tik Viskanseną , kuris buvo šitų įdėjų pradininkas ir jo merą  Thomi Tomson,  jis dabar ruošiasi balatiruotis į senatą. Viskanseno išlaidos į sacialiąja apsaugą sumažėjo beveik 90 %, kodėl , pirmiausia, kad visuomenės pagalba buvo sąlyguojama reikalavimu-atidirbti, gavėjui darbuose. Kaip paaškėjo  gavėjai dirbti nenorėjo.
Pagal 2006 metų rezultatus, paskaičiavus išlaidas grynais pinigais goleriais, matėme ,kad federalinės ir valstijos išlaidos sumažėjo . Jos buvo 31 % mažesnės nei 1995 metais pagal seną sistemą. O jeigu kooperuotis su sena sistemos tendencija ,tai daugiau nei perpus. Ekonomiją sudarė  daugiau nei 50 % .  Laimėjo dėl atidirbimo ir vargingoji klasė. Pas vargingus negrų vaikus  2000 metais  tas rodiklis nukrito iki žemiausio lygio visoje istotijoje. Kraštutinės pagalbos lygis , kuris nusakomas kaip pusė už skurdo ribos, sumažėjo  35 %. Šeimų pajamos ,  anksčiau egzistavusios  tik pagal  ” welfare ” padidėjo  25 % . Kas yra labai svarbu, jie padidėjo ne dėka mokesčių mokėtojų, o dėka privačių darbdavių. Gingričius siūlo išplatinti šią reformą ” black grant”  pagrindu i visas  184  programas federalines socialios apsaugos. 184 programas  įskaitant ” medicaid ” , maisto talonai ” fud stemp ” , 27 programos busto pagalbai, 30 programų dėl įsidarbinimo ir profesijos įgijimo arba persikvalifikavimo,  34 programos -socialiu programų  medicininių paslaugų, 15 programų maisto pagalbos,  22 programos sveikatingumo dėl prašančių- tai virš “ medicaid” , 24 programos vaikų priežiūros namuose. Toks  priėjimas , perduodant visų šitų išlaidų kaip ” block grant” valstyjoms pilnai atitinka Konstitucijos  straipsniuj dešimtai pataisai.  Kur pasakyta , visos funkcijos, kurios nenumatytos konstitucijoj, automatiškai priklauso valstijom ir jų piliečiams. Jeigu Gingričiaus siūlomos reformos rezultatai bus tokie pat kaip 1996 metų reformos- tai bus pasiekta kolosalinė ekonomija išlaidų ir vargstančių padėtis žymei pagerės. Vietoj to , kad išlaikyti  20 % darbingų žmonių, kad jie nedirbtu, – privatūs darbdaviai mokės jiems , kad dirbtu ir įneštu indelį į ekonomiką.
 3 – trečias Gingričiaus  pasiūlimas – tai sveikatos apsaugos sistema. Gingričius  siūlo anuliuoti  Obamos sveikatos programą ir ją pakeisti į reformą, kuri sudaro galimybes manipulioti patiems sergantiems žmonėms, o ne biurakratams.  Jo pagrindą sudarys  ” draudimo prėmijos”. Ir vėl  reformos atraminis pagrindas tai medicininės sąskaitos taupimas, vėlgi  pirmi organizuoti Gringričiaus inciatyva. Tai skamba kaip  didaktibals ,   čia yra  ta dalis draudimo , kurią apmoka pats draudimo  politos laikytoja- savininkas, kol ateina laikas mokėti draudimo kompanijai. Ir aišku kuo aukštesnis šitas francizo , tuo pigesnis draudimas.  Įnašai šitoj sąskaitoj turi būti apmokestinami žemiau francizo. Pagal apskaičiavimus žinome, kiek žmonės išleidžia  eilinėms -ordinarinėms  išlaidoms. Taip pagal skaičiavimus per  1 – vienus metus , esant  minimalioms medicinos išlaidoms , antrais metais pas sergantį  bus pakankamai pinigų , kad padengti visas išlaidas ribose jo ” francizem donatocon”.  Tas pilnai keičia vaizdą ir stimulą draudimo kompanijai. Esant katastrofinėms išlaidoms – sakykime chirurginių operacijų pacientas faktiškai apmoka išlaidas iš savo kišenės, tai ką jis neišnaudoja, pasilieka pas jį. Suprantama ligonis stengsis išvengti maksimalų išlaidų ir ieškos žymiai racionalesnį sprendimą – pigesni, tais atvejais kai jų neišvengsi.  Savo eilė į pirmą vietą, kaip matome išeina ekonominis faktorius.  Daktarai , ligoninės, medicininų paslaugų provaideriai irgi bus toj pačioj konkurencijoj, kad sumažinti kainą ir padidinti kokybę paslaugų.  Kaip ir įprasta rinkos  paslaugų ekonomikoje. Ir kuo giliau įsigalės  asmeninės taupimo sąskaitos- tuo aštresnė ir efektingesnė bus tokia konkurencija skatinant ir naudojant vis naujasnes technologijas ir jų plitimą.  Kadangi ir ligoniai ir provaideriai pirmiausia galvos apie materialinį faktorių, tai tiek dirbančios  firmos ,tiek  gaminančios medicinines technologijas  – ras stimulą kurti ekonimiškesnių , naujų technologijų įdėgime be žalos kokybei.  Ir vėlgi rinkos diktuojamom sąlygom. Vietoj to, kad priklausyti nuo darbdavio, kuris dabar perka draudima darbininkui -darbininkas  pats sau pasirinks draudimą – pagal savo samprotavimą. Gingričius siūlo sulaikyti  sveikatingumo išlaidas įdiegiant tokias medicinines sąskaitas įjungiant ” medicaid” ir ” medicare”.  Ligoniams bus skiriamos atitinkamos  programos dėl įsigijimo draudimo pas privačius draudėjus . O tie kas neišgalės apmokėti draudimo – valstybė jiems padės. Ir vėlgi tokia sistema skatina konkurenciją – o konkurencija visų pirma užtikrina kainų mažinimą. Tas bus gerai ir vargstantiems  sluoksniams. Nes šiuolaikinė sistema pastatyta tokiu būdu, kad šis vargingas žmonių sluoksnis  negal gauti medicininės pagalbos reikiamo lygio, kuomet jiems ypač to reikia.  Kodėl ? Todėl, kad ” medicaid” nepakankamai moka daktarams ir ligoniams, kad jie gautu reikiamą  pagalbą.  Todėl daktarai vengia patarnauti žmonėms su  ” medicaid”.  Reformos rėmose ir šis vargingas žmonių sluoksnis gaus tokio pat lygio paslaugas kaip ir vidutinio lygio darbininkų klasė.  Nes ir pas juos bus tokie pat draudimai padengti pagal rinkos įkainius.  Tas pats ir su  ” medicare” – pensininkas galės iš  prėmijų programose palaikančių draudimą  – nusipirkti privačius draudimus, pagal savo pasirinkimą. Analogiška sistema ir vaistų padengimui  rėmuose “medicare ” dalyje Di, parodė šios sistemos efektingumą, plane kainų augimo prilaikymą. Jeigu konkurencija tai reiškia ir kompanijos turi konkuruoti  dėl ligonių simpatijos, tai yra kainos eina žemyn. O personalinės investicinės sąskaitos vietoj dabar sulaikomų mokesčių  ” medicare” , darbingumo metaus duos papildomas pajamas, dėl pirkimo draudimo reikalingo pensininkui.  O ką daryti vargingiems žmonėms su patologiniais susirgimais , kurie susieja su didelėmis išlaidomis ?  Pagal Gingričių , kiekvienoj valstijoj bus sukūrtas  “pūlas”  dėl žmonių tokios kategorijos- padidinto pavojaus svekatai. Tai tie,  kurie serga vėžiu, širdies kraujotakos sistema ir negali nusipirkti draudimo. Jie gaus pagalbą iš šito  pūlo. Ligoniai mokės tik tą dalį , kurią jie gali sau leisti o kitą dalį subsiduos valstybė. Kadangi šitą kategoriją ligonių sudaro nedaugiau kaip  2 %  visuomenės narių.  Štai toks socialiai aprūpinimo planas visai visuomenei.
Reziumuojant galima pasakyti.  Pasiūlimai Gingričiaus kur kas efektyvesni ir rentabilesni  sprendžiant šitas  tris problėmas.  Jų pagrindą sudaro rinkos stimuliavimas,  valstybinių lėšų taupimas,  sukurimas naujų kapitalo įplaukų dėl ekonominio šalies vystymo – vietoj  mokesčių pakėlimo  ir nacionalinio turto perskirstymo, kuris pagimdo socialinę įtampą.

Šalies gyventojai  nejaučia saugumo, nes nusikalstamumas nepakaltinamas.

http://cuamckuykot.ru/old-virgin-goes-mad-1003.html

http://www.youtube.com/watch?v…   ( apačioj šis tinklas…vidio )

Pas ką mintis kūrybinėj ugny,
Kas blogai miega be pasakų, fantazijų lakių,
Kas dusta materialių vertybių aplinkoj,
Kam rankas nėšti ramybėj,  neveikloj.
                      http://pasidarykpats.verinukas.lt/viewtopic.php?f=14&t=13
Energija iš  vakuumo
Amžinas variklis  jau prekyboje – Bedini .

Tekėk kaip vandenėlis nežeisdamas kitų,
Turėsi sveiką kūną, trykštančių minčių,
Lygiagrečiais pasauliais žengsi bet kada,
Įvaldęs Daugiapolį vadins tave ateiviu gal  dievu .

Darbai , idėjos ir veiksmai,
Per Daugiapolį sprendžiasi gražiai,
Realizuoja stimulą gyvenimo veikloj,
Bendra ideologinė strategija dabar ir ateity,
Darbščioj , dainingoj  Lietuviškoj  Tautoj !

Viskas yra mano sąmonė ir nieko nėra kas nebūtu  joje !
                          Atminties lavinimo pratimas  ( sąmonės išplėtimo  būviui  )
A.  Skaitykite tekstą nurodytą laiko tarpuose ( tai bus nuo 1- 9, 13 – 17, 21 – 1  val. ) pasirinktinai. Atsiskleidimo būviai – informacija gerai absorbuojama.
B.  Ištrancliuokite iš savęs tą turinį, uždarumo būvyje, laiko intervalai ( tai bus  9 – 1,  17 – 21 valandomis  ).
Pasakodami sekite turinį nuo  1 iki 24 punkto, tik pirmą savaitę ir laikykitės artimiau teksto sakinių .
C.  Detalės :
1.  Pirmą savaitę vieną kartą perskaitę- po penkių valandų  trukmės papasakojate -  Kasdien .
2.  Antrą savaitę kartą perskaitėt ir tik kitą dieną  vieną kartą pakartojate.
3.  Trečią savaitę tik  pasakojate kasdien  - optimizme, asmeninėj interpretacijoj, be suvaržymų ir konfūzų.
Paėmę gitarą iškarto gal  silpnai skambės .  Kelis kartus kartodami minėtą pratimą – galėsite visą gyvenimą kalbėti be popieriukų kaip Graikų oratoriai taip ir pridera  Naujam Žmogui .
                  Turinys
1.   Vieningas vardiklis tarp valstybių.
2.   Ar sutiks visos valstybės gyvent vienam ” katile” ?
3.   SMI – masinėj informacijoj – dezinformacija.
4.   Nėra adaptacijos  – organizmas  žūsta.
5.   Svarbiausias resursas – nacionalinė patirtis.
6.   Rytams artimesnis – Daugiapolis.
7.   Jaunatviška visuomenė, o kitą pasisukus į senatvę.
8.   Žmogaus ir piliečių teisių deklaracija.
9.   Ar vadovai sąmoningai vedą šalį į pražūtį ?
10.  Kame buvusio progresyvaus proto patologija?
11.  Ar išvengs degradacijos strategai ?
12.  Ar Vakarų protas – ” baltas ir pūkuotas” ?
13.  Ar vienodi dėsniai dvipolio ir tripolio proto ?
14.  Kaip gelbsti pašlijusią padėtį valdžia ?
15.  Kuo pasižymi seni Mokymai ?
16.  Kodėl revoliucijos atmeta šventenybių tarnus ?
17.  Ar įmanoma dabar socialinė revoliucija ?
18.  Kokie savitumai Daugiapolio ?
19.  Kas yra sušniuruota sistema  ?
20. Kas bus jeigu Gamta vykdys revoliuciją ?
21.  Kame glūdi atsinaujinimo šansas ?
22.  Kokie savitumai Išminties proto ?
23.  Kas bendro tarp Dvipolio ir Daugiapolio proto ?
24.  Koks tarp jų yra  esminis skirtumas  ?

              (vertimas mėgėjiškas ….nenuoseklus )  
 “Vienas ir tas pats veiksmas  vieną gali išaukštinti o kitą sunaikinti “ – sako rytų patarlė..
Bendras  vieningas  ” vardiklis “  būtų  puiki sąlyga  dėl daugiapolių santykių tarp valstybių. Bet linijinis protas tą idėją paverčia katastrofa tarp valstybių. Kodėl ?
Ar visos valstybės įstengs įsisavinti  ” naują kultūrą”. Ar sutinka kitos valstybės gyventi  jiems primestoms salygom ir taisyklėm bendram “katile” .
Ir visgi , bet kurį durną ketinimą galima pasukti kūrybinga linkme. Tik pradžioj reikia gerai viską apsvarstyti ir suvokti. Lengvai suprasite , jeigu visą pasaulį apėmė
” pasaulinė krizė”, tai reiškia kažkas iš to kuria sau “pelningą šviesią ateitį”. Informacinė SMI skleidžia  nuolatinį gąsdinimą teroru, o kiti tuo pat metu jį vykdo. Sujaukta ir išgąsdinta avių bandą  – lengvai valdyti prievartos priemonėmis. Būdami baimėje žmonės netenka adaptacinių savitumų. Jie negali prisitaikyti krizinėj situacijoj. Nėra adaptacijos – organizmas žūsta.  Tokiu organizmu gali būti individas, šeima, visuomenė, valstybė, žmonija.  Išlieka tik bebaimiai. Graikų dainoj yra žodžiai “Kas nebijo mirties-nemirtingas”. Visi kalba , kad pasaulis turi gyventi demokratiniais principais. Amerikietiška demokratija – amerikiečams. Ten ji gera, bet kitom tautom tai plėšikavimas. Paprastai akcentuojami gamtos ir ekonominiai resūrsai, bet niekas nekalba apie svarbiausius resursus – nacionalinę patirtį. Nes jeigu nacionaliniai resursai ne atitiks kai kurioms technologijoms, tai ekonomika nepadės. Tas išreikšta tautos tradicijose. Pavyzdžiui, budizmo šalyse daugiau tiks daugiapolis, , nei Vakarų dvipolio proto technologijos. Kaip tik dėl to jie nejautrūs amerikiečių dogmom. Technologijos sukurtos dvipoliniu linijiniu protu kur kas primitivesnės, už budistinę kultūrą pagal gyvenimo sąlygų sudėtingumą. Priimti amerikietiška demokratiją jiems tas prilygtu degradacijai.
Žmonijos gyvenimas be savianalizės, be  suvokimo vykstančių įvykiu aplinkoj – yra pataloginis egzistavimas, tas ilgai taip nesitęs. Kad nebūtu tuščių ginčiu ir kritinių debatų reikia iškarto nusakyti, kokioj pozicijoj yra žmogus arba visuomenė. Užduotis nesudėtinga- iš dvėjų punktu. Tai yra jaunatviška visuomenė ar ji pasisukus į senatvę. Dvi priešingos pusės turėdamos tą pačią medžiagą  vertina ją demetraliai  ( skirtingai , priešingai). Tai bus netik retorikoj, bet ir veiksmuose. Dabar  kai žmonių visuomenė mūsų pasaulyje nevieną kartą patyrė šiuos du etapus – Jaynystės ir Senėjimą – galima pavyzdžiais aptari ir įvertinti kiekvieną fazę. Neinant toli į praeitį paimkime Prancūžų revoliuciją 26 rugpiūčio 1789 metais pakankamai efektyviai parodanti. Steigiamas susirinkimas priėmė ” Žmogaus ir piliečių teisių deklaraciją “. ” Senai santvarkai ” egzistavusiai ant hierarchijos giminystės privilėgijų ir savivalės tų kas turėjo valdzią buvo priešpastatyti visuotiniai lygybei prieš įstatymus. Deklaracija taip pat patvirtino teisę į privačią nuosavybę. Giljotina kapojo galvas preveligijotiems ponams be sustojimo.  Kaip vertinti dabar tuos ,kas turi valdžią , privelegijas ? Kaip įvertinti jų samprotavimus , jų požiūrį į įstatymus , jų turtą ?
Situacija sekanti. Tie atmetimai jiems  -tai žiaurus teroras. O tie, kurie vykdė tą atmetimą , jiems tai vienintelis kelias į laisvę, vienybę, brolybę.
Toks požiūris išlieka ir po šiai dienai. Jeigu vyksta atmetimas, tai senas kūnas turi būti atmestas. O jeigu procesai pakrypo į senėjimą, tai jaunų įdėjų principai visokeriopomis  priemonėmis bus naikinamos. Jie bus ignoruojami ,įstatymai ir teismai gins elitą, turinčius valdžią. Todėl teistis su jais beprasmiška. Vargingas žmogus įdėti į ” leteną” neturi ką. Todėl ir baudžiamas visu griežtumu pagal įstatymą.
Niekada nepatikėsiu, kad kuris nors vienas šeimos narys sąmoningai siekia sugriauti šeimą , skirybų. Nemanau , kad šalies vadovai sąmoningai veda šalį į pražūtį. Tikriausia niekur nerasime piktų ketinimų.  Tai kame gi reikalas ?
Pagrindinė  priežastis- žmonių linijinis protas , kuris tapo bendravimo priemone. Šis protas turi konkrečius savitumus, logiką, ir kaip viskas šiam pasaulyje, beigtinę ribą savo galimybių. Ir štai jis savo realizacijoj atėjo prie ribos. Jo riba pasireišia katastrofose, krizėse, ekologijoj. Protas įėjo į patologiją, bet jo niekas neanuliavo. Garbačiovo patologinis protas sukurė  “perestroikos ” strategiją . Linijinis protas Bušo atvedė pasaulį į krizę. Kalba ne apie tai , kad yra piktybinis sumanymas, kalba apie tai, kad  patologinis instrumentas  gimdo tik patologinius planus .  Kame patologija, kažkada buvusio ,progresyvaus žmonių proto ? Tai jo linijinė kryptis, hierarchijos kūrimas nuosekliai didinant teisiesaugos apimtį, ginkalvimąsi, valdžios išplėtimą. Net pas kasdieninį žmogų bet kuris supratimas ateina iki pilnos apimties, o vėliau tampa balastu- presuoja tą patį pre tą patį.  Geras pavyzdys mokslo srityje, nuolatos besikartojančiu vienodu stėriotipu.  Kai žmogų kankina tos pačios mintys, jos sekina jį, gaišina laiką.
Vargu ar kas panorės gyventi patologinėj ateity, jeigu ten liktu  tik ” auksinis milijardas”.  Gamta ir žmogaus potencinė esmė turi savitumą kaupti. Ši informacija neša savyje amžiaus laiką o tai reiškia senėjimą. Daleiskime, kad kažkam pasisekė suklonuoti iš mylimo žmogaus ar gyvūno. Kas bus šitame atrodo jauname organizme ?  O gi sukaupta senatvė ,tai reiškia būdinga seniems:  irzlumas, pyktis, agresija. Štai tas pats bus ir pas kiekvieną individą  iš ” auksinio milijardo”, net jeigu tai bus ir vaikai. Todėl išvengti degradacijos ypatingomis gyvenimo sąlygomis ir gyvenimo aprūpinimo priemonėmis niekam nepasiseks. Kaupimo efektas išplitęs ir bendram biolauke. Pavyzdžiui, liturginam miege žmogus išsaugoja savo amžių, kuriame jis užmigo, bet po išbudimo sparčiai sensta ir pasiveja savo buvusius bendraamžius.
Gamta nuolat atsinaujina metų laikais, o žmogaus protas turi autonominį savitumą. Protas pasikartodamas kiekviename individe sekančioj kartoj – jis neatsinaujina.Dabar linijinis dvipolinis protas pasiekė savo ribą. Jo riba išreikšta netik ankstyvu subrendimu vaikų tarpe, ekologijos pažeidime, žmonių sveikatingume  ir santykių krizėje.  Gamtos atsinaujinimui numatytas atmetimas. Pavyzdžiui, žmogus mirdamas atlieka atmetimą, miršta net organų lastelės pasikeisdamos į naujas. Socialins atmetimas būdavo revoliucijose. Kol linijinis protas pilnai neišsivystė , apie jo mirtį nebuvo ir kalbos. Linijinio proto atmetimas, kuriuo persunktas žmonių egzistavimas, anksčiau ar vėliau įvyks.
Kodėl  ?  Tai ne baltas ir pūkuotas  “filosifinis protas”. Jis savo realizacijoj netik sensta, bet ir kaupia šiukšlynus; politelenai, nafta, atominių elektrinių atliekos. Jeigu mokslininkai būtu įvaldę ne dvipolinį  protą, tai kura galėtume gauti iš žemės, o energiją iš “ vakuumo” ir nereikėtu jokio radioaktyvaus urano. Bet tokiom technologijoms dvipolis protas turi būti atmestas, kartu su savo dėsniais, žiniomis ir technologijom. Atsinaujinimas – tai nėra papildymas jau prie esamų žinų. Pavyzdžiui, tripoliniai dėsniai  neturi nieko bendro su dvipolinais dėsniais. Taip kad  “auksinio milijardo ” strategija, tai kaupimas senėjimo o senatvė neamžina – priekyje mirtis. Todėl minėtas elitas katalizuoja savo mirtį ir žmogaus egzistavimą kaip tokią formą gamtoj. Žinoma, iškarto atsinaujinti , pagal dvyliką kokybinių būvių, protas negalės.  Jam artimiausias pagal kitus savitumus yra išminties protas iš vienos pusės ir tripolinis protas iš kitos pusės. Bet ką atneš šis ” antras”  proto  ėjimas ?
Dvipolio proto išvystymas  apsprendė netik mokslo žinias ir industriją, bet ir socialinius santykius. Bet jo riba glūdi neigime visko, kas neatitinka dvipoliams santykiams. Štai kodėl hierarchija ne išpykčio. Ji yra savo esmėj ir ignoruoja  visų gyventojų interesus savo šalyje . Jokių smegenų ir papildomos veiklos kitų organų neužteks valdžiai , kad patenkinti paklausą įvairių variacijų šios sudėtingos sistemos. Pradžioj ši linijinė hierachinė valdžia daro bandymą pakeisti samprotas ir dėsnių santykius ” iš viršaus”. Todėl jų visą rekonstrukcija ir  “gelbėjimo ” planas užgula ant žmonių pečių kaip bausmė, kelia kainas, didina mokesčius, … . Žmonės reiškia nepasitenkinimą. Kuo aštresnė situacija tuo daugiau socialistinių įdėjų.   Kodėl  ?  Atkreipkite dėmesį , kad visos revoliucinės mintys labai artimos pagal esmę ir dvasią įvairėms Mokymams. Nes Mokymuose dominuoja jaunatviški procesai.  Jų paskirtis – žmonijos išlikimas. Mokymuose nėra hierarchijos. Klausimas ,kodėl tuomet revoliucijos atmeta šventenybiu tarnus ?  Dievybių tarnai turi tendenciją į hierarchiją ir religijos politizavimą. Socialistinės idėjos taip pat artimos Mokymams, todėl jie konfliktuoja su bažnyčių tarnais. Dabartinė situacija smarkiai skiriasi nuo praeities laikų. Linijinis protas giliai įsišaknijo gyvenimo aprūpinime.  Revoliucijos negai atmesti gyvenimo aprūpinimo, kuris pilnumoj yra šio proto kūrinys.
Kokia gi tuomet išeitis ?
Masių spaudimas- hierarchijai – neįmanomas ir nerealus peraugti į socialinę revoliuciją. Toks variantas savaime atves į patologiją ir iškrypimą. Atšaukti šį protą taip pat tampa nerealu. Bet jeigu linijinio proto strategai vykdys savo planus  – tai šį protą pašalins Gamtos revoliucija, viską griaudama. Tuo tarpu Daugiapolis nuima linijinį kryptingumą o tai reiškia hierarchiją, bet neatmeta žinias. Jis persigimsta taip, kad linijinis protas tampa atskiru atveju. Daugiapolis leidžia padaryti atmetimą patologinių dėsnių ir tuo pat metu aprūpinti žmoniją išgyvenimo priemonėmis. Štai dabar daugiapolis turi šansą pradėti savo gimimą “viršūnėse”.  Kodėl  ?  Linijinė proto veikla atvedė visą pasaulį į krizę ir karus, į prievartą; šalų, žmonių kultūrų , jų tradicijų . Kad išgelbėti žmoniją teks pereiti į naujus santykius, ne diktatūros ir jegos principus, bet abipusių interesų naudos. Per policentrinę vyriausybę bus padarytas pirmas žingsnis į daugiapolį - politikoj. Šiandie yra daug tokių , kurie gerai įsikūrė prie  “lovio” su savo samprotom ir absaliučia tiesą.  Taip susidaro parazituojantis balastas, kuris nepaiso visuomenės norų ir reikalavimų. Gaunasi lyg sušniuruota sistema,kuri nepajegi atsisnaujinti. Kai bus išsemta riba,toks užsiblokavimas gresia pražūtim.  O jeigu visuomenė nepajėgi atsinaujinti ?
Tas kaip tik pasakytina apie mūsų laikmetį, kuomet linijinio proto samprotos  ” demokratija” kabutėse su sena kultūra ir agresyviu kūnu. Tuomet atmetimą vykdys  Gamta.
Tai reiškia, kad Žmogus gali išvis ir neišlikti, to neišvengs  ir elitas, “strategai”ir “auksinis milijardas”, visiem bus – chana, neišsigelbės. Kaip matot mirti gali netik individas , bet ir valstybės. Bet kuris senas kūnas atsinaujina iki pilnumos savo gelmių arba žūsta.
Kas gi bus jeigu gamta vykdys revoliuciją ?
Greičiausia ribiniu atveju harmoninga aplinka nebūtinai gali būti Žmogus !
Bet yra dar šansas - galimybė atsinaujinti.
Pradėkime nuo individo. Kai esamo  proto samprotos šokiruoja jį – “neteisinga”, o charakteris nuolatos niršta gynybinėj reakcijoj į – “neteisinga”, tai šansas tik vienas – išmintis.  Išmintis neturi savyje linijinio proto žinių ir kriterijų.  Išmintis daleidžia savyje lygeteisius variantus, leidžia vystytis įvairioms demokratijos rūšims, sampratom be prieštaravimo. Išmintis pašalina dvipolio proto linijinį kriptingumą. Išmintis gimininga daugiapoliui, skirtumas tik tame,kad daugiapolis konkretizuoja sampratas kiekvienoj savo erdvėj. Jis panašus savo principais į dvipolį protą. Daugiapolio dėsnių santykiai  leidžia vystyti procesą o tai reiškia kurti technoligijas  saveikoj su Gamta ir išgauti gyvenimo aprūpinimo produkciją. Ant kiek linijinio proto technologijos atitolia nuo Gamtos, tiek daugiapolis priartėjąs prie Gamtos.  Kodėl ?
Linijinis protas turi mechaninius savitumus , jis yra svetimas biologiniam pasauliui.
Dauiapolis talpina savyje visus dėsnių santykius įvairių pasaulių. Tas atitolina žmonijos veiklą nuo prievartos ir diktatūros – Gamtai ir Visatai.