Grėsmingai veržiasi šiaurys,
Su vėju, snaigėm sūkury,
Išklojo kelią su ledais,
Baltoj tyloj sukaustyta širdis.
Lyg vėzdu perskeltas dangus,
Toj properšoj šviesos audra,
Išniro saulė aukštumoj,
Sustingę žmonės ir gamta.
Kur žaluma visur kristalai žėri,
Kur Paukščių gėsmės čiulbesy ?
Į šiltą kraštą sumigravo,
Be ištvermės ir nevilty.
Jie sotūs,iškankinti miega,
Dienos košmarai blaško jų sapnus,
Praskriejo vaizdas tėviškėlės,
Pavasaris ir sodas alpstantis žieduos.
Ateis nauja diena,tikrai ateis,
Sparnai šlamės džiaugsme triukšmingam,
Gana, gana - jau grįžtam į tėvų lizdus,
Mielos gimtinės pasiilgom !