Išstūmiau laivą į marias,
Lanku išsprogo būrė,
Ištryško saulė ant vandes,
Jaučiu palaimos būvį.
Skrendu lyg paukštis virš bangų,
Perlų kruša bičiuoja veidą,
Širdis dainuoja pakiliai,
Pasklido džiaugsmas -kokia laimė.
Kas atsitiko aplinkoj,
Trauka pranyko nežinioj,
Jau kylam, kylam vis aukštyn,
Bandykit jūs- patyrsit šitą vaizdą.
Gražuolis miestas platumoj,
Laisvų žmonių kūryba,
Gyvena, dirba kaip arkliai,
Prisimena, kad spiovė į Tėvynę.
Parazituoja protas gobšume,
Paminta sąžinė, dorovė ir tiesa,
Valdžia savivaliauja be ribų,
Artėja laikas skaistykloj jos darbų.
Senai reikėjo gėdos stulpą pastatyt,
Ir atgailos visuomenės prašyt,
Mutantus, šizofrenikus,girtuoklius,narkomanus,
Žaizdre žarijomis maitint,
Ir į dorovės kelią sugražint.