ABC informacija

Gana tų prasimanymų durnų,
Kad bloga karma,
DNR iš protėvių laikų,
Nebėr BLAIVIOS STRATEGIJOS tautoj,
Vampyrai isitvirtino valdžioj,
Jie minta ne krauju- modifikavos,
Jie plauna pinigus ir auksą,
Perka brangenybes, žemes, namus,
Jiems nusispjaut į gamtą,
Žmoniškumą, į senius, ligonius ir vaikus.
Žarnynas spiritu išplautas,
Mintis praskiesta vandeny,
Ką gali naujo sugalvoti,
Hierarchijos materialistai
Tuštybės apimty ?
Pilstukas, Žalios devynerios,
Stumbrinė, Bajorų, Bobelinė,
O antpilai, trauktinės, runkelinės,
Iš kosminės fantastikos laikų.
Ką turim: fiziologija pakrikus,
Spaudimas, ūžesys ausyse ir galvoj,
Apžlibę ir nukvakę – psichopatai,
Toks šnapso poveikis – suirusioj šeimoj.
Velniop visus aludarius, degtindarius,
Barus ir restoranus,
Akytos smegenys, vėžys, cirozė kepenų,
Esi ištižęs, bevalis, silpnaprotis,
Liūliuojantis kaip kiaulė,
Kam gyvenai išvis-
Dėl pramogos kitų ?
Turtus sau krauna žėrinčios bažnyčios,
Valdžia išdulkina visus,
O kas dar liko, kiauroj kišenėj užsiliko,
Lombarde užstatau ir prageriu žalius.
Baigiu, dar šitą butelį baigiu laižyt,
Einu į tvartą, kur rasti virvę,
Kitaip gyvent aš negaliu.
( Memorial Day )

Aš vėl ir vėl kartoju ir pasikartoju,
Blaivus gyvenimas šeimoj,
Draugijoj ir darbe,
Džiaugsmingos šventės,
Pobūviai, žaidimai, susirinkimai,
Išvykos, kelionės,
Lietuviškos visuomenės,
Naujoviško gyvenimo,
Tradicijų, kultūros,
Tai mūsų išlikimas,
Ir ateities kartų
Kūrybinė raida.
Įpratę unkšt, dejuot ir skųstis,
Visi kalti- kad mums blogai,
Kitiems- kaip snaigės byra pinigai,
Užpylę protą degtine, raminame save.
Rytoj pakilsim su aušra,
Lediniu vandeniu nudeginsim save,
Rankoves greitai paraitoję,
Į mokslus, darbus kibsim,
Kaip jaučiai arsim,
Gyvensim sotūs ir džiaugsme.
Jau saulė aukštumoj,
O lietuvaitis vėl pakaušęs,
Apsileidęs, apsiblausęs,
Sėdi karčiamoj.
Rytoj,- kartoja jis,- rytoj, tikrai rytoj,
Aš mesiu gert, rūkyt,
Juk aš žmogus, ne gyvulys ir ne kiaula..
O angelai, kodėl nenubausti velniai?
Suaugę, mokytojai ir tėvai,
Kai gert pradėjome kartu su jais,
Dar būdami vaikai.
Mes vainikuoti meilėj ir taurumui,
Ateinam pažinimui ir darbams,
Bažnytinis fiasko- jų gobšumas,
Paralyžuoja dvasią, paverčia vergais.
Žemi instinktai refleksuoja,
Mintis gašlumo svaiguly,
Girtam sapne jis su karaliais pagirioja,
Pasaulio globalizmo vaizdiny.
Potenciją vidinę žmogus turi,
Pažadinkim, ji miega per ilgai,
Sugriaukime materialios didybės protą,
Pasukim mūsų veiklą atvirkščiai.