ABC informacija

O žemiau pateiktas  politinis cirkas RU konferencijoj- pasaulinėje arenoje. Kur jūs dalyvaujate ?

Rusų idealistas  ( nstarikov.ru )  21/11/ 2011. konferencijoj siūlo strategiją.  LT  idealistai svaičioja apie naujas technologijas ir hierarchinę didybę. Realybėj didina tranzitą, mokesčius ir emigraciją. Kaip ilgai ….kas toliau…?

Lietuvos visuomenėj  šios sąvokos nepriimtinos. Čia galioja  - kas ką greičiau užkas, valdžia žmonės ar žmonės valdžią. Šiai  dienai pirmauja  valdžia.

Žaliuoja pievos ir miškai,
Daina gimtinėj garsiai skamba,
Vingiuoja upės tarp kalvų,
Pavasaris žieduose skrenda.
   Keliai pasklido platumoj,
   Briuselis, Leipcigas ir Roma,
   Bastūnai vaikšto kaip svečiai,
   Senai pamiršta “Bočių” duona.
Įtempia sprandą atkakliai,
Sruvena prakaitas nuo veido,
Nepratę art rimtai  namuose,
Kaip išgyvent laisvam pasauly.
   Merginos mūsų baruose,
   Vaikinai geria, plėšikauja,
   Kultūra plinta keiksmuose,
   Bujoja melas ir apgaulė.
Valdzioj pirdikaulių gaujoj,
Praplauna pinigus į šoną,
Išdygo rūmai ant kalvos,
Ir apsitvėrė aukšta tvorą.
   Pranyko sąžinė veikloj,
   Nešvarios rankos, gašlios mintys,
   Nebėr dorovės Lietuvoj,
   Tamsoj nuskendo šviesios viltys.
Carizme, šlėktoj ir tremty,
Širdy ruseno lietuvybė,
O technokratų dabarty,
Šėtonai, runkeliai, žmogėdros.
   Pažvelg, žmogau, kur gyveni,
   Dvasios šiukšlyne, fanatizme,
   Daiktų, vertybių sūkury,
   Ligų ir pergalių siekime.
Ledynai slinko praeity,
Purvai nuskendo vandenyne,
Formuojas pokičiai gamtoj,
Sugrius didybė jų kitime.

Grėsmingai veržiasi šiaurys,
Su vėju, snaigėm sūkury,
Išklojo  kelią su ledais,
Baltoj tyloj sukaustyta širdis.
    Lyg vėzdu perskeltas dangus,
    Toj properšoj šviesos audra,
    Išniro saulė aukštumoj,
    Sustingę žmonės ir gamta.
Kur žaluma visur  kristalai žėri,
Kur Paukščių gėsmės  čiulbesy ?
Į šiltą kraštą sumigravo,
Be ištvermės ir nevilty.
    Jie sotūs,iškankinti miega,
    Dienos košmarai blaško jų sapnus,
    Praskriejo vaizdas tėviškėlės,
    Pavasaris ir sodas alpstantis žieduos.
Ateis nauja diena,tikrai ateis,
Sparnai šlamės džiaugsme triukšmingam,
Gana, gana - jau grįžtam į tėvų lizdus,
Mielos gimtinės pasiilgom !

Išstūmiau laivą į marias,
Lanku išsprogo būrė,
Ištryško saulė ant vandes,
Jaučiu palaimos būvį.
   Skrendu lyg paukštis virš bangų,
   Perlų kruša bičiuoja veidą,
   Širdis dainuoja pakiliai,
   Pasklido džiaugsmas -kokia laimė.
Kas atsitiko aplinkoj,
Trauka pranyko nežinioj,
Jau kylam, kylam vis aukštyn,
Bandykit jūs- patyrsit šitą vaizdą.
   Gražuolis miestas platumoj,
   Laisvų žmonių kūryba,
   Gyvena, dirba kaip arkliai,
   Prisimena, kad spiovė į Tėvynę.
Parazituoja protas gobšume,
Paminta sąžinė, dorovė ir tiesa,
Valdžia savivaliauja be ribų,
Artėja laikas skaistykloj jos darbų.
   Senai reikėjo gėdos stulpą pastatyt,
   Ir atgailos visuomenės prašyt,
   Mutantus, šizofrenikus,girtuoklius,narkomanus,
   Žaizdre  žarijomis  maitint,
   Ir į dorovės kelią sugražint.

Jau dabar Gingričius lenkia savo varžovą  Romney  daugeliais aspektais. Gingričiaus rinkiminė programa  pasakyta  21 d. lapkričio  mėn. 2011 metais,” Arbatos partijoj”,atsidarykite jo tinklapį.
     P  R O G R A M A
 ( taip komentavo ją V.Volskis ) Gingričius lenkia Romnį penkiolikoje punktų. Tai eilinis Romni varžovas. Visi taip ir galvoja, kad kova įsitvirtins tarp dvėjų kandidatų. Todėl šiandien mėgstama tema yra apie Gingričių. Ją labai karštai aptarinėja visi TV  kanalai, radijas, spauda, bet kažkodėl tai visai nesvarstoma jo programa. Aš įsitikinęs ,kad Gingričiaus populiarumas yra dėka pateiktos programos “Arbatos” partijoj. Aiški ir konservati programa, ką jis ketina daryti. Tuo metu kai Romni atsikerta tik pabiriais žodžiais. Gingričius savo programoj išskyrė tris dalis. Panagrinėkime visas išeilės.
1.  -   Pradėsime nuo sacialinio aprūpinimo ( social securiti ).  Gingričius siūlo pakeisti dabartinę sistemą į persanalines investicines sąskaitas be to visiškai laisvanorišku pagrindu. Jeigu dabar, pagal įstatymą, vykdo privalomus atskaitimus iš darbiniko atlyginimo  7,62% ir tiek pat jam prideda jo darbdavys, tai bendra suma gaunasi  15,2 % . Gingričius siūlo pakeisti- o būtent, kad minėta suma būtu jo personalioj - investicinėj sąskaitoj. Išmokos iš “ stupnių “  toj sąskaitoj bus naudojami pensijai, kuri sukaupta proporcionaliai įneštom dalim. Kitais žodžiais sakant, jeigu žmogus įneša  40%  kiek jam priklauso, tai valstybė jam prideda dar  60 %  ir taip toliau. Esmėj atrodo įnašų  kiekis  lyg ir nesikeičia, bet dabar akcentuojama tai , kad pinigai iš valstybės sektoiaus pereina į privatų sektorių. Valstybiniam sektoriuje šitie pingaiguli  “tule”, jie saugomi ir naudojami  jau esamiems  pensininkams kaip išmokos.  O įnašai į ten ateina iš jaunų darbininkų, kuriems pensija nusimato tik ateity. Gingričius siūlo, kad tuos pinigus darbininkai patys atidėtu į savo taupomą sąskaitą ir investicijos augtu individualių žmonių sąskaitoj. Specialistų paskaičiavimai rodo, kad iš ilgalaikių invisticijų  standartinių pajamų , dėl vidutinės vedusios poro, -vidutinių pajamų , vidutinės jų darbo veiklo – išeinant į pesiją jie turės sukaupę  nemažiau 1 – vieno  milijono dolerių.  Ojeigu šeimoj dirba tik vienas iš santuokinių , tarkime motina nedirba, tai sąskaitoj bus nemažiau  0,5 – pusė  milijono dolerių. Tokius skaičiavimus atliko ekonomistai. Tokios santaupos aprūpins įvairiausių socialinių grupių pensiją. Čia labai svarbu tas , kad pinigai priklauso personaliai indėlininkui. Jeigu jis neišnaudos visų, gali padaryti testamentinį palikimą. Tuo tarpu dabar, pagal socialiojo aprūpinimo sistemą gauna tik našlė ir tai nepilną sumą. Gingričius siūlo šitą sistemą pradžioj tik jauniems darbininkams. Su laiku, kai sistema bus įvaldyta ir patraukliai  suprantama , ją  išplės į visas pensijas, kur naudojama sacialiniam aprūpinimui. 
Tai bus stambiausias valstybinių išlaidų mažinimas istorijoj. Svarbu pabrėžti, kad pagal Gingričiaus pasiūlimą, ši sistema bus absaliučiai laisvanoriška. Nenori dalyvauti naujoj sistemoj, pasilik senam esamam variante. Todėl pensija garantuota. Gingričius paėmė šį savo pasiūlimą ne iš lubų. Tam buvo precedentas, 1981 metais , kruvinas Pinačeta, pakvėtė grupė technokratų iš Čikagos universiteto ir pasiūlė jiems reformuoti  Čilės pensijinio aprūpinimo  sistemą.  Nes prieš tai ten veikė tokia pat sistema kaip dabar Amerikoj ( pinigus kaupia valdžia).  Atvykę specialistai atsiūsti Fremeno  sukūrė sistemą su personalinėm sąskaitom.  Įdėja turėjo neįtikėtiną pasisekimą.  Per pusantrų metų visi  Čilės gyventojai perėjo į naują sistemą. Ir štai jau 30 – trisdešimt metų ji veikia Čilėj. Jie moka du kartus mažiau , nei senoj  sistemoj, o gauna beveik du kartus daugiau pajamų.  Prie to jų investicinės sąntaupos  užtikrina galingą ekonominį bumą Čilėj. Valstybė Čilėj garantuoja prieš tai buvusį lygį- sakykime krizės atveju. Per 30 -metų laikotarpį nieko panašaus neatsitiko ir valstybei neteko įrodinėti savo įsipareigojimo.  Kitas pavizdys – Teksasa taip pat 1981 metais municipalinė savivaldybė Golveston miesto turėjo toki pat  analoginį planą. Jų darbuotojams buvo pasiūlita alternatyva, pereiti į naują individualių sąskaitų sistemą. Visi darbuotojai perėjo į naują sistemą -dabar jie įdeda mažiau o gauna kur kas daugiau. Ir taip pat kaip ir Čilėj ši sistema jau  30 – metų dirba efektyviai.  Analoginė sistema pas mus naudojama federalinėms darbams ( .f c. planas..    )  ir irgi  egzistuoja beveik trisdešimt metų. Joje dalyvauja visi mūsų kongreso nariai. Tai rodo kiek ji efektyvi, nes kongresmenai neleistų save apiplėšti.  Du kongresmėnai paskaičiavo ir atėjo prie sekančios išvados. Vien tik tokios personalinės sąskaitos
sugebės pilnai likviduoti socialiojo aprūpinimo deficitą, be  sumažinimo pensijinių  išmokų dydžio ir be mokesčių pakėlimo. Šiandie Amerikos deficitas siekia  15 – penkiolika trilijonų dolerių .  Vyriausias  statistas reziumavo, kad ši sistema tiek akivaizdi, kad su laiku visi be išimties pas mus  pereis į naują sistemą.  Kaip žinia  Gingričiaus pasiūlimas į šiandieninius pensininkus arba  artėjančius į pensijinį amžių ši sistema neplatinama. Jiems nebus jokių pakeitimų, nebent jie patys panorės.
Ir štai dar vienas privalumas  Gingričiaus siūlomoj  sistemoj.  Žinomas ekonomistas  Harvardo profesorius  (Marton Helsten   ) paskaičiavo, kad  100 % personalinų sąskaitų pereinančius į asmeninę sąskaitą sugebės per pus sumažinti koncentraciją  amerikiečių turto ,tai yra sumažės žmonių socialinė neligybė. Tai pagrindinis ginklas  liberalų rankose. Ir žinoma milžiniško  kapitalo įplaukos į ekonomiką. Dabar tie pinigai laikomi pensijų išmokėjimui. O naujoj sistemoj jie įsilies į šalies ekonomiką.  Tai tiek kas liečia socialinį aprūpinimą.
2  – antras Gingričiaus pasiūlimas.  Perduoti visas socialias programas , socialios apsaugos valstyjom, kaip  “block grant “. Pagal pavizdį ,nepaprastai efektinga  ” welfare “sistemoj, kuri buvo priimta 1996 metais  ir pramušta ji buvo Gingričiaus, kuris tuomet buvo visagaliu spikeriu. B. Klintonas iš trečio užėjimo, du kartus jis vėtavo ją,  bet kai jam artimiausi patarėjai pasakė, kad nematyt jam perrinkimų , jeigu jis nepasirašys šito istorinio projekto. Jis grieždamas dantimis pasirašė. Taip projektas tapo įstatymu. O dabar B. Klintonas ,ant kiekvieno kampo, priskiria sau nuopelnus šito įstatymo. Reformoj  “walfare ” kurioj siūlo Gingričius – visi pinigai perduodami valstijoms su sąlyga – privalomas visų jo sveikų  gavėjų įdarbinimas. O anksčiau veikė kryžmino finansavimo sistema.  Valstybės federalinė valdžia išduodavo kiekvienai valstijai tuo daugiau pinigų, kuo daugiau ji juos įsisavindavo, socialioje apsaugos programoje. Išlaidaujant kaip galima daugiau. Raktas Gingričiaus reformoj yra tame, kad  ” block grant ” būtu baigtiniai. Pacituosiu – suma skirta valstijai nepriklausomai nuo jos išsivystimo lygio. Jeigu išlaidos didesnės nei tas lygis , kurį suteikė valstybė, reiškia valstija pati turi išieškoti papildomų pajamų. O jeigu valstija sutaupo, tai santaupos lieka jai. Taip sudaromos sąlygos rantabiliam planavimui valstijoj. Dėka šitos reformos gavėjų skaičius , norinčių gauti pagalbos , sumažėjo dvėm trečdaliais. Negirdėta rezultatų sekmė, o kai kuriu  valstijių buvo  dar didesnis.
Paimkime tik Viskanseną , kuris buvo šitų įdėjų pradininkas ir jo merą  Thomi Tomson,  jis dabar ruošiasi balatiruotis į senatą. Viskanseno išlaidos į sacialiąja apsaugą sumažėjo beveik 90 %, kodėl , pirmiausia, kad visuomenės pagalba buvo sąlyguojama reikalavimu-atidirbti, gavėjui darbuose. Kaip paaškėjo  gavėjai dirbti nenorėjo.
Pagal 2006 metų rezultatus, paskaičiavus išlaidas grynais pinigais goleriais, matėme ,kad federalinės ir valstijos išlaidos sumažėjo . Jos buvo 31 % mažesnės nei 1995 metais pagal seną sistemą. O jeigu kooperuotis su sena sistemos tendencija ,tai daugiau nei perpus. Ekonomiją sudarė  daugiau nei 50 % .  Laimėjo dėl atidirbimo ir vargingoji klasė. Pas vargingus negrų vaikus  2000 metais  tas rodiklis nukrito iki žemiausio lygio visoje istotijoje. Kraštutinės pagalbos lygis , kuris nusakomas kaip pusė už skurdo ribos, sumažėjo  35 %. Šeimų pajamos ,  anksčiau egzistavusios  tik pagal  ” welfare ” padidėjo  25 % . Kas yra labai svarbu, jie padidėjo ne dėka mokesčių mokėtojų, o dėka privačių darbdavių. Gingričius siūlo išplatinti šią reformą ” black grant”  pagrindu i visas  184  programas federalines socialios apsaugos. 184 programas  įskaitant ” medicaid ” , maisto talonai ” fud stemp ” , 27 programos busto pagalbai, 30 programų dėl įsidarbinimo ir profesijos įgijimo arba persikvalifikavimo,  34 programos -socialiu programų  medicininių paslaugų, 15 programų maisto pagalbos,  22 programos sveikatingumo dėl prašančių- tai virš “ medicaid” , 24 programos vaikų priežiūros namuose. Toks  priėjimas , perduodant visų šitų išlaidų kaip ” block grant” valstyjoms pilnai atitinka Konstitucijos  straipsniuj dešimtai pataisai.  Kur pasakyta , visos funkcijos, kurios nenumatytos konstitucijoj, automatiškai priklauso valstijom ir jų piliečiams. Jeigu Gingričiaus siūlomos reformos rezultatai bus tokie pat kaip 1996 metų reformos- tai bus pasiekta kolosalinė ekonomija išlaidų ir vargstančių padėtis žymei pagerės. Vietoj to , kad išlaikyti  20 % darbingų žmonių, kad jie nedirbtu, – privatūs darbdaviai mokės jiems , kad dirbtu ir įneštu indelį į ekonomiką.
 3 – trečias Gingričiaus  pasiūlimas – tai sveikatos apsaugos sistema. Gingričius  siūlo anuliuoti  Obamos sveikatos programą ir ją pakeisti į reformą, kuri sudaro galimybes manipulioti patiems sergantiems žmonėms, o ne biurakratams.  Jo pagrindą sudarys  ” draudimo prėmijos”. Ir vėl  reformos atraminis pagrindas tai medicininės sąskaitos taupimas, vėlgi  pirmi organizuoti Gringričiaus inciatyva. Tai skamba kaip  didaktibals ,   čia yra  ta dalis draudimo , kurią apmoka pats draudimo  politos laikytoja- savininkas, kol ateina laikas mokėti draudimo kompanijai. Ir aišku kuo aukštesnis šitas francizo , tuo pigesnis draudimas.  Įnašai šitoj sąskaitoj turi būti apmokestinami žemiau francizo. Pagal apskaičiavimus žinome, kiek žmonės išleidžia  eilinėms -ordinarinėms  išlaidoms. Taip pagal skaičiavimus per  1 – vienus metus , esant  minimalioms medicinos išlaidoms , antrais metais pas sergantį  bus pakankamai pinigų , kad padengti visas išlaidas ribose jo ” francizem donatocon”.  Tas pilnai keičia vaizdą ir stimulą draudimo kompanijai. Esant katastrofinėms išlaidoms – sakykime chirurginių operacijų pacientas faktiškai apmoka išlaidas iš savo kišenės, tai ką jis neišnaudoja, pasilieka pas jį. Suprantama ligonis stengsis išvengti maksimalų išlaidų ir ieškos žymiai racionalesnį sprendimą – pigesni, tais atvejais kai jų neišvengsi.  Savo eilė į pirmą vietą, kaip matome išeina ekonominis faktorius.  Daktarai , ligoninės, medicininų paslaugų provaideriai irgi bus toj pačioj konkurencijoj, kad sumažinti kainą ir padidinti kokybę paslaugų.  Kaip ir įprasta rinkos  paslaugų ekonomikoje. Ir kuo giliau įsigalės  asmeninės taupimo sąskaitos- tuo aštresnė ir efektingesnė bus tokia konkurencija skatinant ir naudojant vis naujasnes technologijas ir jų plitimą.  Kadangi ir ligoniai ir provaideriai pirmiausia galvos apie materialinį faktorių, tai tiek dirbančios  firmos ,tiek  gaminančios medicinines technologijas  – ras stimulą kurti ekonimiškesnių , naujų technologijų įdėgime be žalos kokybei.  Ir vėlgi rinkos diktuojamom sąlygom. Vietoj to, kad priklausyti nuo darbdavio, kuris dabar perka draudima darbininkui -darbininkas  pats sau pasirinks draudimą – pagal savo samprotavimą. Gingričius siūlo sulaikyti  sveikatingumo išlaidas įdiegiant tokias medicinines sąskaitas įjungiant ” medicaid” ir ” medicare”.  Ligoniams bus skiriamos atitinkamos  programos dėl įsigijimo draudimo pas privačius draudėjus . O tie kas neišgalės apmokėti draudimo – valstybė jiems padės. Ir vėlgi tokia sistema skatina konkurenciją – o konkurencija visų pirma užtikrina kainų mažinimą. Tas bus gerai ir vargstantiems  sluoksniams. Nes šiuolaikinė sistema pastatyta tokiu būdu, kad šis vargingas žmonių sluoksnis  negal gauti medicininės pagalbos reikiamo lygio, kuomet jiems ypač to reikia.  Kodėl ? Todėl, kad ” medicaid” nepakankamai moka daktarams ir ligoniams, kad jie gautu reikiamą  pagalbą.  Todėl daktarai vengia patarnauti žmonėms su  ” medicaid”.  Reformos rėmose ir šis vargingas žmonių sluoksnis gaus tokio pat lygio paslaugas kaip ir vidutinio lygio darbininkų klasė.  Nes ir pas juos bus tokie pat draudimai padengti pagal rinkos įkainius.  Tas pats ir su  ” medicare” – pensininkas galės iš  prėmijų programose palaikančių draudimą  – nusipirkti privačius draudimus, pagal savo pasirinkimą. Analogiška sistema ir vaistų padengimui  rėmuose “medicare ” dalyje Di, parodė šios sistemos efektingumą, plane kainų augimo prilaikymą. Jeigu konkurencija tai reiškia ir kompanijos turi konkuruoti  dėl ligonių simpatijos, tai yra kainos eina žemyn. O personalinės investicinės sąskaitos vietoj dabar sulaikomų mokesčių  ” medicare” , darbingumo metaus duos papildomas pajamas, dėl pirkimo draudimo reikalingo pensininkui.  O ką daryti vargingiems žmonėms su patologiniais susirgimais , kurie susieja su didelėmis išlaidomis ?  Pagal Gingričių , kiekvienoj valstijoj bus sukūrtas  “pūlas”  dėl žmonių tokios kategorijos- padidinto pavojaus svekatai. Tai tie,  kurie serga vėžiu, širdies kraujotakos sistema ir negali nusipirkti draudimo. Jie gaus pagalbą iš šito  pūlo. Ligoniai mokės tik tą dalį , kurią jie gali sau leisti o kitą dalį subsiduos valstybė. Kadangi šitą kategoriją ligonių sudaro nedaugiau kaip  2 %  visuomenės narių.  Štai toks socialiai aprūpinimo planas visai visuomenei.
Reziumuojant galima pasakyti.  Pasiūlimai Gingričiaus kur kas efektyvesni ir rentabilesni  sprendžiant šitas  tris problėmas.  Jų pagrindą sudaro rinkos stimuliavimas,  valstybinių lėšų taupimas,  sukurimas naujų kapitalo įplaukų dėl ekonominio šalies vystymo – vietoj  mokesčių pakėlimo  ir nacionalinio turto perskirstymo, kuris pagimdo socialinę įtampą.

Šalies gyventojai  nejaučia saugumo, nes nusikalstamumas nepakaltinamas.