Archyvas: kategorija ‘Eilėraščiai’

Sėkmingai degraduoja Lietuvių išeivija !

Rugsėjis 3, 2010

Sėkmingai  degraduoja  Lietuvių   išeivija,

Nesunkiai  adaptuojas  naujoj  šaly, naujoj tautoj,

Darbuose,  šventej  dalyvauja, policijoj,  karuose,

Geria , rūko, vagia ir  norkuojas,

Visas  jegas  sutelkus,

Gerovę  kialia  svetimuos  kraštuos.

Tėvai,  nedeformuokit  mokinų,

Kuriems  galams   lietuviška   kalba,

Į prieštaravima  ji  veda su  esama  tauta.

Jiems  čia  gyvent , čia siekti   aukštumų,

Gana vien to, šaknis gimtinėje  išrovėt,

Nedrumskit  protų ir  jaunų  širdžių.

Jūs  pūvanti,  nepilnavertė  atšaka,

Dėl Lietuvos  ir  lietuvybės ,

Nei  grašio  neverta.

Nešnypškite   dėl  jos,

Jinai  ištemps  ir  išgyvens,

Be jūsų  pinigų,  be jūsų  aimanų,

Jinai  senai  palaidojo  visus,

Kas  sutarba  pabėgo,

Jos   sunkiu  laiku.

Užaugs  nauja   karta-

Jiems  nusišvilpt   į  išeiviją   visada.

Ten kitas  kraštas,  ypročiai,  kalba,

Jūs  svetimi   dėl  jos,

Jūs  šiūkšlėm  buvot-esat   visada,

Materialistinė,   bevaisė , mirštančio,

Parazituojančio  kapitalizmo

Gyvybinė  injekcinė   šaka.

Ištrinkit   Lietuvą  iš  atminties,

Jinai   jus  regi  tik   grabe,

Jai  savo miešlo  pakankamai  kol kas  yra.

Dar ne ruduo

Rugpjūtis 8, 2010

Palydint  vasarą   pražystam,

Švelnus  dvelkimas  aplinkoj,

Prinoko  uogos, kriaušės, slyvos,

Nusviro  šakos  obгolių  gausoj.

Dar  ne  ruduo,  dar viskas  žalia,

Darželiai  skęsta  žieduose,

Tik  žąsys  kartais  trikampy  gagena,

Gausingoj   prieauglio   kartoj.

Atoslūgis  proreta  plaukia,

Gamtoj,  žmonių  akyse  ir  veiduos,

O  parkai  ūžia  ir  kvatoja,

Džiaugsmingos  vasaros   dainoj.

Gamta mums sako: “Nustokit durnavot …”

Rugpjūtis 1, 2010

Mačiau aš šviesą ryto aušroje,

Ne ten kur saulė teka,

Jos spinduliai alsavo akyse,

Pritilo nerimas,  nusistebėjimas negęso.

Kiekvienas  blyksnis – paslaptis,

Ištirpo suvokimas aplinkos,

Lyg laukiau, o gal ėjau pas ją,

Šviesos banga išplito esmėje.

Akimirksniu kažkas įvyko,

Tuštumas atminty ir žodžių nerandu,

prisimenu tik žingsnį paskutinį,

Pasaulis sprogo viduje.

(daugiau…)

Tėvas ( Father’s day )

Liepa 2, 2010

Namo  sugrįžo  tėvas – klegesys vaikų,

Dukra atbėgo pasitikt, sūnus kaip ant sparnų,

Žmona  jam žiūri į  akis  – sunku ?

Sušilęs, šlapias  prakaite,

Laiminga šypsena veide,

Nepastebėjau – girdžiu skambutis,

Baigės  darbo pamaina.

Visi  jį myli - be nuovargio, judrus,

Draugijoj  linksmas, nuotaikinga ir šmaikštus,

Liežuvis lyg nutekintas  aštrus.

Rytoj  važiuojam, dabar sportuojam:

Serfingas, plaukimas, joga, karate, bėgimas,

Krepšinis,  kompiuteris,  žurnalas ar knyga,

Gitara, būgnas, klavesinas ir triūba.

Visur  save  išbando – kitus užkrės,

Dainuoja, šoka, kalba eilėmis,

Toj įvairovėj jokio chaoso nėra,

Džiaugsmingai slenka

Darbų ir pramogų diena.

Čia  kitas  tėvas:

Kasdien prasmirdęs rūkalais,

Piktas, apsiblausęs ir žiaurus,

Daug ėda, prie TV dažnai užmiega,

Garsiai knarkia, prabudus keikias, šaukia,

Degtinę, alų visur maukia,

Visus mokina, plūsta, kritikuoja,

Visi kalti, visur jam negerai,

Net sabutylnikai privengia jo dažnai.

Namie kaip židinys- tai dega tai pridūsta,

Svetur nevaldoma lava;

Apvogė, susimušė, išprievartavo,

Klastoj ir apgavystėj

Kasdieninė gyvenimo diena.

Jis pardavė Tėvynę, artimus, draugus,

Pragėrė protą, išvijo žmoną ir vaikus,

Pasauly bastosi kaip vilkas be namų,

Ten vedė – skyrės, meilužes tvirkino.

Degtinė ir alus taip deformuoja

esamus  ir  būsimus  tėvus.

O kas pastatė tiltus ir namus,

Rugius pasėjo ir linus,

Žuvų prigaudė, galvijų priaugino,

Metalą liejo bėgiams traukinių,

Kas mokslą stūmė žodžiais ir darbais,

Kas fanatizmą išjuokė, religinius hierarhus,

Kas aiškiai pasisakė prieš žudynes ir karus.

Kas nepabūgo kartuvių, kančių,

kalėjimų, tremčių,

Ir laisvės žodį drąsiai skelbė ?!

Kas protestą išreiškė:

Dvipolio proto dogmoms,

Besaikiams oligarchams,

Valdžios korupcijos  didybei,

Ir narko-mafijos galybei  ?

Kur esat Jūs tarp šių tėvų   ???

Kada Jūsų pakartotinas gimtadienis?

Kovas 8, 2010

2010-03-08-pakartotinas-gimtadienis

Rytoj gimtadienio diena,
Kuomet atgijo Lietuva,
Numetus proto pančius, grandines,
Jūros platybėj burbuliavo purvo aplinka.
Rytoj vėl saulė patekės,
Ji naują, švarią Lietuvą regės,
Žaliuos laukai kaip visada,
Skambės pamėgta ąžuolų daina.
Rytoj nuo protėvių senų laikų,
Žmonių energija pakils virš debesų,
Jinai apjungs visas tautas,
Gyvybės trumfas skleisis širdyse.
Ilgai tamsoj ir prievartoj mus laikė,
Grafai, bajorai, ponai, religiniai dievai,
Rytoj sudeginsim jų ryšius,
Užtrauksim himną
Žmogus harmonijos gamtoj.
Mes šimtmečius ieškojom šito kelio,
Ribotam prote, instinktų pavelde,
Užgniaužę laikė žmonių dvasią,
Skurdi kūryba, meilė aimanoj.
Užuojautos, pagalbos prašė kryžiaus,
Kiti ant kelių verkė karčiamoj,
Skausme ir nevilty nuo tilto šoko,
Valdžios gauja alpo prabangoj.
Karai, vergai, šlėkta, baudžiava,
Tremtis, surusinta kalba,
Giliai širdy ugnis ruseno:
Ateis pavasario diena.
Isisiūbavus jūra veržiasi į krantą,
Valdovų rūmai šerpetoja nuolatos,
Gražuolio gintaro skeveldros,
Į smėlį grimsta po audros.
Žiūrėkit – skrenda paukščiai iš Rytų,
Pakilo saulė, šypsena veidų,
Per intuiciją, su ” ČI ” ir “PRANA “,
Mintis keliauja tarp draugų!
Ne iš dangaus nukrito pažinimo lobiai,
Blaivaus gyvenimo dėka,
Kasdieninių mankštos pratimų eigoje,
Tauta kūrybiniuos darbuos – gyvenimo aistra.
Kaip įsibraut į praeitį vaizdų,
Patirt žvaigždžių, kalnų ir ežerų gimimą,
Suprasti kalbą gyvūnų ir žmonių,
Pajust energijas, kurios ten susipynę.
Kodėl nuo seno lietuvaitės juostas audžia,
Vaivorykštė spalvų – padangės atšvaite,
Pagoniškoj tėkmėj gausybės švenčių būta,
Kas privertė užmiršt – nutraukti ryšį su gamta?
Jau saulė kyla palengva,
Iš miego bunda aplinka,
Pratimais “ČI” aktyvizuojasi dvasia,
Energija kaip potvynis užlieja kūną.
Mintis skaidri, žvilgsnis platumoj,
Emocija ir stimulas reiškiasi vienybėj,
Nebėra kliūčių, rūpesčių, vargų,
Pakelt galėčiau žemę be jokių pastangų.
Ką saugojo Rytai, ką slėpė vienuolynai?
Aktyvizuoti “ČI”, įkaitint “Praną”
Išryškint pajutimą meditacijos laike,
Pasaka – nedirba tai – čia vaikiški juokai…
Mes raumenis auginam pergalei pasiekti,
Visa gyvenimą aukojam olimpiniam medaliui įsigyt,
Jei trauma, nesėkmė – jaunystėj degraduojam,
Girtuokliai, narkomanai – to pasekmė.
Kiek amžių primityviai mes gyvenom,
Paklusnūs buvom, bailūs lyg vergai,
Dvipolio proto amžina puikybė viešpatavo,
Pati save sugraužė didybės kirminais.
Potenciją vidinę žmogus turi,
Aktyvizuot nebuvo noro ir žinių.
Dabar ją pažabojo, pasikinkė,
Visom kryptim arimus aria,
Gražumas – jaunučių želdinių.
Idealistai šokiravo protą,
Maištavo, šaukė, durstė išmintim,
Ilgai ilgai jis laikės ir spyriojos,
Bet trenkė žaibas – viduj pabiro pelenai.
Ne debesų tamsybėj karšta liepsna nušvito,
Žmonių energija aktyvizavosi gamtoj,
Atėjo naujas supratimo laikas,
Tripolis pagrindas veikloj.
Jau Lao Czi brandino išminties idėjas,
Daoistai šį protą neigė aplamai,
Indusai rašė “Deimantinę sutrą”,
O Buda skelbė tiesas realiai,
Būvių kokybė – pratimų fazėj būtinai.
Dar krizės esančiam laike
Visi išryškino tautų religijas, taip ir save,
Kad viskas deformuota, iškreipta yra.
Kažkam naudinga, kad žmonių raidoj,
Bujotų stabligė galvoj, prietarai, tamsa.
Gyvena “JIE” dabar,
o jus maitina dangiškais migdolais,
Ir pramanukais – “laukia karalystė amžina”.
Tas iš blefiškų dvipolio proto kūrinių,
Be reikalo triumfuojat, verkiat ir dejuojat,
Jūs ant kabliuko meškerės
Nuo pat vaikytrės užsmeigti.
Nuo JŲ priklauso: ar jus iškeps,
Išvirs, gal parūkys ar panaudos
Kaip maistą apsaugoj lojantiems šunims.
Nenorit tuo tikėt, bet taip yra.
Siūlau – pagretinkit save
Su oligarchais, religijų vadais, valdžia.
Lygybė, meilė tik kalboj,
O realybėj velniava.
Ir pagaliau atomazga yra,
Trejybė skamba mintyse,
Šiandien naujoviškai ji pateikta.
Meridianų, čiakrų ir technologijų gausa,
Superpozicinėj vienybėj apreikšta,
Kaip DAUGIAPOLIO PROTO tolesnė vystimo raida!
Čia ne stebuklas, ne panegirika,
Čia darbas su savim ir savyje,
Čia kitos sąvokos ir kitas požiūris,
Čia kiekis ir kokybė – bazės esmėje.
Gimtadienis kasmet ateina,
Gimtadienis – džiugi diena,
Gimtadienis tai mūsų subrendimas,
Tik PAKARTOTINAS GIMTADIENIS -
Naujoviško Gyvenimo tąsa!!!

Eilėraštis Kas sugalvojo šį pasaulį?

Gruodis 12, 2009

(daugiau…)

Eilėraštis Nauji Metai – ŽIEMA

Gruodis 11, 2009

(daugiau…)

Eilėraštis ŽIEMOS DRUGELIAI

Gruodis 11, 2009

(daugiau…)

Eilėraštis AŠ VAKARŲ ŠALY GIMIAU

Gruodis 11, 2009

(daugiau…)

Eilėraštis ATVYKAU Į AMERIKĄ

Lapkritis 3, 2009

(daugiau…)

Eilėraštis BALTAS ŽIRGAS

Spalis 12, 2009
Iliustracija eilėraščiui Baltas Žirgas

Iliustracija eilėraščiui Baltas Žirgas


Iš glūdumos tamsios,

Ateinam į pasaulį

Ir pažvelgiam į jį mėnulio šviesoje.

Kaip pasakų šalis

Jis skverbias į vaikystę,

Jaunatvės brendime,

Mes regim, jaučiam jį.

Ir metų pilnaty

Harmoniją jo matom,

O lūkesčių metu,

Tai baltas žirgas sapnuose!