ABC informacija

Raudona gyvatė išsinėrusi iš savo kailio  jau restauruojasi , rytoj vėl demonstruos savo pretenzijas  Lietuvai, konkretesniems priemonėmis nei  Pavilnes  lenkai. Reikia išrauti jai dvipolį gelonį .

Mocartas  šachmatų  srity !

Progresyvi  pasaulėjauta įsitvirtinusi įvairiausiose  aplinkose  fundamentaliam totaliniam mele ir lyg  nuodingas naktinis žiedas  išsiskleidžia  dezinformacijos tamsoj.  Tiesos šviesa  jam mirtis.  Demaskuoti niekšybių melą, mano kuklių galimybių ribose , tame matau savo misiją.   V. Volsky 
Rinkimai Floridoj neatnešė jokių pakeitimų.  Viešos nuomonės apklausa tiksliai atspindėjo realumą. Romney smarkiai atsiplėšė , 46 %  balsų, Gingričius 32 % balsų,  Santorumas 13 % ir Pol 7 %. Ir taip nugalėjo Romney, visuose kategorijose, tame tarpe ir tarp konservatorių. Tie kas buvo už Gingričių , jie laikosi stabilaus konservatyvaus požiūrio.  O “Arbatos partija” ir mormonų gretos previlėgiją teikė Romney.  Moterys Gingričiaus nepalaikė – jo moralinis palikimas ( du kartus išsiskyręs, trečia žmona ).  Kas gi Romney atnešė pergalę ? Jo pasisakymai dvejuose disputuose, kurie buvo Floridoj, parodė jį kaip ryžtingą kovojantį žmogų , kuris sugebęs pateikti iššūkį Obamai. Bet pagrindinėj esmėj pergalę lėmė jo  pasirinkta taktika, o būtent atmetus visą savo  padorumą kaip politiko ir žmogaus -buvo numatyta sukulti , apšmeižti, pažeminti savo  varžovą – Gingričių. Paskaičiavimai parodė, kad  99 % Romni biudžeto buvo skirti  Gingričiaus šmeižimui  ir keiksnuojimams.  Po tokio išpolio nusiginklavimo nebuvo nei iš vienos pusės.  Tik melo ir smurto taktika galėjo palaužti , protingą , patyrusį,  didžiulės erudicijos  Gingričių. Romni tam išleido 17 milijonų $ , o Gingričius tik  3molijonus $.  Jis bandė atsikirtinėti  prieš Romney, bet jo biudžetas buvo menkas palyginus su Rmney ir tas dar labiau siutino  Gingričių.  Jis kankinosi dėl savo bejegiškumo. Savimeiliam jo charakteriui tai buvo savižudybės pajuta. Į kiekvieną jo reklaminį roliką per TV , Romney atsakydavo  65 reklaminiais rolikais viską iškraipydamas. Suprantama, kad Gingričius buvo diskredituotas ir pateiktas TV žiūrovams kaip silpnadūšis, neryžtingas , suktas melagis. Romney palaikė ir susibūręs parlamento lėktoratas. Jie rimtai  išsigando , jeigu laimės Gingričius, tai jis primins jiems jų užkulisinius darbelius, kai jis buvo spikeriu ir vykdydamas revoliucinę pertvarką iššluos visus iki vieno.  Taip Romney dėka didelų pinigų ir šmeižto jegos poveikio nustūmė Gingričių. Bet už savo pergalę Romney sumokėjo bramgia kainą netik tiesiogiai, bet ir netiesiogine prasme.  Drabstydamas purvą jis pametė patrauklaus ir simpatiško kovotojo įvaizdį. Kompanija buvo labai nešvari, pagal politinius apžvalgininkus – nešvariausia parlamentinėj istorijoj.  Romney mormoniškoj priesaikoj- negeria nei arbatos nei kavos, morališkai tvirtas , dar būdamas mokykloj įsimilėjo, vėliau vedė ir užaugino penkis sūnus gražuolius – tikrus erelius.  (  mintis  iš pašalies… O siekdamas šalies sosto, pademonstravo vakarietiško  proto vertybių  ribas , atmetęs į šalį religinius kanonus, maralę ir žmoniškumą _štai  keldamas ranką prie širdies žiurės į minia žmonių  su šypsena  ir galvos  _ gal reikėtu ir jiems  nulesti  “gerą ” ir blogą kraują. Pinigų neribotoj  gausoj , gali manipuliuoti  ne tik šalies bet ir  tautų gyvenimais. )  Nuolatinės Gingričiaus pastabos , kad Romney meluoja ir šmeižia jį kiekviename žingsnyje neliko nepastebėtos. Visumoj tokio disputo manėroj abu nusivažiavo.  Pavyzdžiui , Romney minėjo, kad Gingričiu begėdiškai išvarė iš Kongreso. O ten vyko visai kito motyvo istoriją.  Praslinkus poto dvėm metams , jis savo noru išėjo ir pasakė ” Aš galiu ir norėčiau vadovauti partijai, bet aš nenoriu būti  vadovas -ŽMOGĖDRŲ .  Gingričius atsilygino Romney taip pat prasimanimu apie maisto pateikimo apribojimą  seniems žmonėms, kai tas dirbo Massačusttės  valstijoj.  Todėl rinkėjai balsavo netiek už Ramney ,kiek prieš  Gingričių. Tą supratęs Ramney savo baigtinėj pergalingoj kalboj šūvį paleido ne į savus o tik į Obamą. Aivoj  Gingričius pirmavo 15 -koj  punktų. Romney suprato, kad protingą varžovą sąžiningai neįveiksi.  Buvo nuspresta su visa jo komanda pilti įvairiomis priemonėmis  šmeižtą ,melą, purvą , šiūkšles  be pasigailėjimo ir atvangos . Tą jie ir darė kaip atitrūkę šunis puolė  Gingričių, kuris kažkaip bandė nuo jų gintis.  Dar gruodžio menesį  , jis buvo vienintelis kandidatas , kuris vedė garbingą kovą , jokių išpolių į savus , sakydamas , kad bet kuris iš jų bus geresnis už Obamą.  Tas teikė jam pranašumą prieš kitus.  Be jokių reklamų jis greitai kilo visuomenės ir partijos akyse.  Iki gruodžio 7 -tos  jis pirmavo. Štai tuomet Romney išmetė ant jo šiūkšlių bombą nuo 3 iki 5 milijonų $,  užvertęs purvu nuvarė jo reitingą. Gingričius nesiruošia išeiti iš kovos, jį veikia užgauta savimeilė, jo labiau , kad jo reklamos Floridoj turėjo  47 % pozityvinį charakterį.  O pagal nepriklausomų politologų paskaičiavimus , pas  Romney buvo  99 %  kiauliško purvo mėtymas į  Gingričiaus pusę .  Tokios veiklos dėka  Romney pasiekė triuškinančią pergalę  ir su šypsena žiūri pirmin.  Politologai vertina  90 %  jo galimyę  gauti  nominaciją. Vasaris jam matosi ramus , Nevadoj daug mormonų , šansai neginčitini, kiti steitai  santūrus. ( kad bus netikėtumų protas  neapčiuopia  , pinigai , pinigai  viską lemia). Gingričius kovos iki pabaigos, jis du kartus buvo parklupdytas ir du kartus pakilo į pirmas gretas. Santorumas – jo įdėja laikytis kol suklups Gingričius, tuomet jo balsai pereis jam. O Romney niekaip negali užkariauti konservatorių simpatijos, 70 % jų netiki jam.  Gingričius kalba konkrečiai, kad padarys kontraktą su  Amerikos rinkėjais , jeigu jie palaikys jį  ir išrinks prizidentu.  Jis ketina : pirma  – išvarys Obamos visus vedančius  politikus, kurie Vašingtone jaučiasi  CARAIS.   Antra -pasiūlis  kongresui panaikinti  Obama – ker sveikatos programą, nes ji nereali.   Trečia -supaprastis sudėtingas teisėtvarkos taisykles.  Ketvirta  – Perves pasiuntinybę iš Tel Avivo į Jerusalimą ir taip toliau.  Į jo žodžius salė audringai reagavo -jis buvo savo stichijoj.  Kas bus jeigu Ramney ves save  irgi džentelmeniškai  ? Šitam kovos lauke  Gingričius kur kas stipresnis. Talento nenusipirksi -jis iš gamtos.  Romney tuomet teks vėl griebtis aktyvaus  smurto.  Kaip reikėtų vertinti tokią nešvarią kandidatų polėmiką  ?  Tokia maniera atsirado ne šiandien ir ne vakar, politikoj tas priimtina.  Tą matėme ir keturis metus atgal , kai H. Klinton pasilodino kaip šunys su  Obama,bet tas vyko tik diplomatiniam atspalvy, – įžeidimų nebuvo. O dabar Romney ir Gingričiaus disputai daugiau primena gladiatorių kovas , kur vienas iš jų turi išeiti ant skydo, tai yra pilnai turi būti sunaikintas. Ir suprantama kodėl , pradžioj Gingričius pirmavo , todėl Romney ir grėbėsi reklaminio šantazo , taip vadinamo juodo piaro. Antrą kartą tokią diversiją jis pakartojo Floridoj negailėdamas pinigų . Gingričius į tai atsakė ypatingai įsižeidęs , kad pažeisti visi politiniai kovos kanonai.  Kurie sako,  atsakinėti į  įžeidimus tai reiškia žeminti save rinkėjų akyse.  Nuo pat pradžių jis pasirodė kaip  tikras valstybės vyras , subrendęs, daug žinantis ir mokantis įgivendinti savo įdėjų užmojus, kuris pakilęs aukščiau partinio  purvo drabstymo ir šmeižtų . Bet neišlaikė, kai Romney jį nukirto nešvariu , negarbingu smūgiu. Bet žinokite sako V. Volskis  ( labai gaila, kad straipsnio autorius,  nesugeba išsiveržti iš dvipolinio  linijinio -herarchinio proto  matricos ),  kad kare taip ir  meilėje visos priemonės geros. ( Ir mūsų dabartinė visuomenė tokiame pat  proto vertybių lygyje. )  Nes tokia Romney  purvina  taktika , nepatikusi Gingričiui , sukėlė pasigerėjimą publikos.  O jis šaunuolis, tikras karys , kovotojas – pagaliau parodė , kad gali netik atlaikyti smūgius , bet pats pulti ir smūgiuoti.  Taip kad nieko baisaus tame nėra . Dauguma konservatorių nugastauja , kad tai smarkiai sumažins  Respublikonų brendą ir tas atsilieps bendruose jų rinkimuose.  Aš manau , kad netaip. Po to kai atsirinks nomenantas  Respublikonų partijoj , užduotis bus  suvienyti ją , sutaikyti varžovus ir vieningu frontu išstoti prieš Demoktatus. O visi šitie purvini išpuoliai, jie paskęs praeity.  O kai paklaus buvusius varžovus, na kaip , juk jūs prieš kelis mėnesius atgal  lodynotės  kaip atitrūkę šunys , vienas kitą.  Jie kraipys pečiais ir sakys  – tokia politika. O pas demokratus šiukšlinimosi politika veikia dar tobuliau, jie mėgaujasi ja – politika tai jų stichija. Taip kad tame nėra nieko neįprasto ir  nieko  baisaus. ( pasilodino , apsispiudė,  ir  kas…  principai, maralė , tai žmonių proto išmislas - gyvenimas sotus , todėl ir  gražus …  )